Padėkokime savo mylimiausiems Tėčiams, kad mus gynė nuo baisiausių nakties baubų, kad mokė važiuoti dviračiu ir apsiginti nuo įsivaizduojamų drakonų! Jie, geriausi pasaulyje! Tad ir dovanos turi būti itin gerai apgalvotos ir iš visos širdies. O kad Jums būtų patogiau ir lengviau išrinkti labiausiai tinkančią dovaną, mes kruopščiai atrinkome dovanas Jūsų brangiausiam tėčiui, seneliui ar net krikšto tėveliui.
Jūsų patogumui atrinkome gražiausius žodžius ir mintis apie tėtį.
Idealo tavyje neieškojau,
Dėkui tau vien už tai, kad buvai,
Kad išmokei „stovėti ant kojų“
Ir visad pirmas ranką tiesei…
Kad tavieji namai tapo mano
Nuostabiausiu vaikystės lopšiu,
Kad parodei man pavyzdžių savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.
Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,
Kai Tu toli, Tave mintim seku,
Kely pavargę, grįžtame į salą
Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,
Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,
Pažvelgt į viską Tavo akimis
Ir prie gerumo Tavo prisiliesti
Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.
Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.
Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…
Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.
Paimk ant rankų mielas tėti!
Aš noriu saulės pažiūrėti.
Jinai už debesėlio ten bus,
O tu tėtuk, tikrai stiprus.
Stipriais pečiais uždenk nuo vėjo,
Kol dar aš maža bėginėju.
Aš tau meilę dovanosiu,
Užaugus aš tave globosiu…
Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra – tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjausi tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu.
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.
Kitiems galbūt esi žmogus eilinis,
Bet man, tėveli, tu vienintelis esi,
Nes tavo stiprios rankos kėlė iš klampynės,
Kai niekas netikėjo – tu tikėjai manimi.
Žinok, brangusis, tu mano širdy
Kiekvieną dieną kaip stiprybė gyveni.
Kai mažytė buvau,
Supavai liuliavai…
Kai suaugus tapau –
Patarimu davei.
Prie tavųjų pečių-
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu
Ir dabar nuolatos..
Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada-
Kai mes būnam kartu!!
