Helovinas

Iš kur atsirado Helovino šventė?

Heloviną dauguma laiko amerikietiška ir kultūriškai tolima švente, tačiau ji atsirado arčiau mūsų nei galėjote pagalvoti. Tai keltų kultūroje, kuri vyravo Airijoje, atsiradusi šventė. Helovino šventė žymėdavo laiką, kai artėja šaltasis laikotarpis, ir ribą, kai nakties šydas tampa itin plonas, jog visos dvasios, šmėklos ir vėlės gali bent trumpam patekti į gyvųjų pasaulį.

Helovino tradicijos

Tuometiniai gyventojai itin bijodavo Helovino šmėklų ir baubų, tad eidami į lauką būtinai užsidėdavo kaukę, jog vėlės jų neatpažintų. O kad mirusiųjų dvasios aplenktų gyvųjų namus ir būtų pamalonintos, prie durų palikdavo vaišių.

Taip pat sakoma, kad per Helovino naktį keltų šventikai pranašaudavo ateitį. Jie persirengdavo įvairiais gyvūnų kailiais, dėvėdavo jų kaukoles, degindavo didžiulius laužus ir aukodavo aukas. Po to jie su tais pačiais Helovino kostiumais vaikščiodavo nuo durų iki durų prašydami maisto. Šiai dienai ši itin svarbi vaikščiojimo tradicija kiek pakito ir vaikai vaikščiodami prašo saldainių.

Šiandieninis Helovinas

Šiandien Helovinas įgavęs kiek kitokią reikšmę – jis tapo jaunimo mėgstama švente. Jauni žmonės itin mielai pasipuošia įvairiais šiurpą keliančiais kostiumais ir eina pasilinksminti. Kas persirengę krečia pokštus, kas žiūri siaubo filmus, kas dalyvauja surengtame Helovino vakarėlyje, o kas su mažaisiais Helovino baubukais eina pas kaimynų prašyti saldainių.